Žolinių vainikas ir arbata

„Bitučių“ ir „Paukščiukų“ grupės vaikučiai jau ruošiasi Žolinių šventei. Jie susipažino su šios šventės papročiais, stengėsi įsiminti vaistingųjų augalų pavadinimus, išgirdo apie jų naudą žmogui, gamino puokšteles, uostė ir gardžiavosi kvapnia mėtų arbata. 234833489_1399393137128058_2064673631546814565_n 233652244_239390211374462_3694685950630878113_n 235824687_558354645317819_4869339424703200834_n 233756642_904747643733915_5167536436738348451_n 232625122_909254882999976_8429906434074378477_n232824774_236572191692891_5998175581006634908_n 231821364_534492441154684_1595078552119550433_n235698318_1486567908368361_1544532409059396053_n 232933779_542077110335367_3821738368060938299_n 234577140_1423068808065084_7703381086396990684_n

Užrašė pedagogė Janina Eidukaitienė

Žolinė

Žolinė – atsisveikinimo su vasara ir padėkos Že­mei už derlių šventė. Per Žolines kaip per Kūčias ar Velykas šeima turėtų susėsti prie vaišių stalo ir pabūti kartu.

Vainikas – amžino rato simbolis

Kokia Žolinė be vainikų pynimo? Prieš vaišes ir pasisėdėjimus prie stalų, per šventę nepamirškime atiduoti pagarbos Žemei, padėkoti už šiųmetį derlių. Nusipinkime vainikų, prisiskinkime žolynų.

Mūsų senoliai mokėjo švęsti Žolinę, jai skirdavo visą savaitę. Tai giminių susiėjimo, šeimos šventė. Visą savaitę būdavo rengiami susitikimai.

Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti duomenų, kad senovėje per Žolinę lietuviai pindavo vainikus. Vainikas simbolizuoja ratą, jo gili prasmė. Namą pastatę iškelia vainiką, sportininkui nugalėtojui ant kaklo užkabina vainiką, senovėje vainiką dovanodavo per vardadienius. Vainikas žymi amžinybę, nesibai­giantį ratą.

Pagal seną tradiciją per Žolinę reikėtų su­sitikti su giminėmis, o pagal šventinės dienos orus galima nuspėti, koks bus ruduo.

Pasak etnologo L. Klimkos, Žolinė – bažnytinė šven­tė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Kaip ir kitos religinės šventės, Žolinė turi labai daug tautinių papročių. Mūsų tautinių papročių esminis požymis – glaudūs ryšiai su tėviškės gamta.

Etnologo teigimu, senovėje neabejotinai buvo ir Der­liaus šventė, nes apie Žolinę žmonės nuimdavo derlių. Nuėmus derlių, būdavo proga susirinkti ir pirmuosius derliaus grybšnius aukoti Dievams.

Žolinė buvo pirmoji derliaus šventė po pirmojo der­liaus nuėmimo. Su tuo susijusi labai graži tradicija, kuri paskui pritapo ir prie bažnytinės šventės – tai giminės susirinkimas.