Teatriuko užsiėmimas

Šios dienos teatro pamokėlių metu didžiausias dėmesys buvo skirtas vaikų kalbos bei koncentracijos lavinimui. Taip pat stengėmės sujungti šiuos du dalykus mintinai mokydamiesi Justino Marcinkevičiaus eilėraštį ir į pagalbą pasitelkę judesius, kurie padėtų greičiau įsiminti sakinius. Išmokę eilėraštį, prijungėme žaidimą, kurio metu vaikai atliko dvi užduotis – perduoti kamuoliuką draugui taip, kad jis neiškristų iš „parašiuto” ir pasakyti eilėraštį. Žaidimas padeda vaikams pažvelgti į patį eilėraštį smagiau, jis nebetampa tiesiog monotoniškas deklamavimu, o taip pat lavina ir komandiškumo jausmą.

Svarbu paminėti, kad prieš mokantis eilėraštį, vaikai prisiminė savo sodus, kokie medžiai juose auga, kokius vaisius labiausiai mėgsta. Didelę padarytą pažangą matau vaizduotės išlaisvinime. Tie vaikai, kurie neturi sodo – laisvai pradėjo pasakoti apie savo svajonių sodus, kas juose augtų. Kai kurie vaikai paminėjo, kad norėtų senų medžių, su savo istorija ir praeitimi. Manau, kad tai verta paminėti ir atkreipti dėmesį. Pamokėles kaip įprastai baigėme savo emocinio intelekto ugdymo pratimais, įvardinome kas, kaip ir kodėl šiandien jaučiasi. Jau pradėjome klausti savęs – „Jeigu jaučiuosi šiandien piktas, ką galiu padaryti, kad jausčiausi kitaip?”

Užrašė Božena Aleksandrovič