Laukiniai žvėrys

Sveiki.

Likdami namuose turime galimybę atsigręžti į savo brangiausius žmones, pabūti su jais. Tai padės nuvyti ir liūdnas mintis, jei tokios aplanko. Kad buvimas būtų dar naudingesnis, siūlau kartu su vaikais pasimokyti.

 Jei kiltų klausimų, galite skambinti logopedei telefonu 868249322 (nuo pirmadienio iki penktadienio 11.00 – 13.00 val. bei 18.00 – 19.00 val.) arba rašyti į el. paštą kapittolina@gmail.com.

 Iš pradžių pakalbėkim apie laukinius žvėris. Tai padaryti gali mums padėti knygelės. Paskaitykite pasakas ,,Kaip genys eglę kirto“, ,,Pagrandukas“, ,,Pirštinė“ ar ,,Dangus griūva“. Kai kurios pasakos yra animuotos. Žiūrėkite filmukus kartu su vaikais, nepalikite jų vienų. Pasistenkite kuo dažniau vaikams minėti, kad vilkas, ežys ar stirna yra laukiniai žvėrys. Taip jūs įtvirtinsite apibendrinančią sąvoką ,,laukiniai žvėrys“.

Nesvarbu, ar skaitėte knygą, ar žiūrėjote filmuką, aptarkite pasakų turinį. Kad tai būtų lengviau padaryti, galite naudotis pateiktais klausimais.

,,Dangus griūva“ (1).

 Užduokite vaikams klausimus ir prašykite, kad atsakytų pilnu sakiniu (atsakymai skliaustuose):

Kas nukrito katinui ant uodegos?  (Katinui ant uodegos nukrito lapas.)

Ką pagalvojo katinas? (Katinas pagalvojo, kad dangus griūna.)

Ką darė katinas? (Katinas ėmė bėgti.)

Ką sutiko katinas? (Katinas sutiko kiškį.)

Ką pasakė katinas? (Katinas pasakė, kad dangus griūna.)

Kas bėgo? (Bėgo katinas ir kiškis.)

Ką jie sutiko? (Jie sutiko lapę.)

Ką pasakė katinas ir kiškis? (Katinas ir kiškis pasakė, kad dangus griūna.)

Kas bėgo? (Bėgo katinas, kiškis ir lapė.)

Ką jie sutiko? (Jie sutiko vilką.)

Ką pasakė katinas, kiškis ir lapė? (Katinas, kiškis ir lapė pasakė, kad dangus griūna.)

Kas bėgo? (Bėgo katinas, kiškis, lapė ir vilkas.)

Ką jie sutiko? (Jie sutiko mešką.)

Ką pasakė katinas, kiškis, lapė ir vilkas? (Katinas, kiškis, lapė ir vilkas pasakė, kad dangus griūna.)                 

Ką pamatė meška? (Meška pamatė lapą.)

Ką meška sakė daryti? (Meška sakė grįžti namo.)

Ar dangus iš tikrųjų griuvo? (Ne. Dangus negriuvo.)

Jei vaikai neprisimena, kokie gyvūnai bėgo iš eilės (geriau gyvūnus vardinti iš eilės, nes taip yra lavinama atmintis), sudėkite tuos gyvūnus vaizduojančius žaisliukus ar paveikslėlius. Vaikai rodydami pirštu gyvūnų atvaizdus žymiai lengviau sudarys sakinius.

,,Pirštinė“ ().

Tai – dar viena pasaka, kurioje minima daug žvėrelių. Tiesa, joje minimi ne vien žvėreliai, bet ir varlytė. Reiktų vaikams paminėti, kad varlytė nėra žvėriukas. Klausimai ir atsakymai būtų tokie:

Ką pametė senelis? (Senelis pametė pirštinę.)

Kas bėgo? (Bėgo pelytė.)

Ką pamatė pelytė? (Pelytė pamatė pirštinę.)

Kur šmurkštelėjo pelytė? (Pelytė šmurkštelėjo į pirštinę.)

Kas šokavo? (Šokavo varlytė.)

Ką pamatė varlytė? (Varlytė pamatė pirštinę.) 

Kur įšoko varlytė? (Varlytė įšoko į pirštinę.)

Kas šokinėjo? (Šokinėjo kiškis.)

Ką pamatė kiškis? (Kiškis pamatė pirštinę.) 

Kur įlindo kiškis? (Kiškis įlindo į pirštinę.)

Kas vaikštinėjo? (Vaikštinėjo lapė.)

Ką pamatė lapė? (Lapė pamatė pirštinę.)

Kur įlindo lapė? (Lapė įlindo į pirštinę.)

Kas staugė? (Staugė vilkas.)

Ką pamatė vilkas? (Vilkas pamatė pirštinę.) 

Kur įsispraudė vilkas? (Vilkas įsispraudė į pirštinę.)

Kas žingsniavo? (Žingsniavo šernas.)

Ką pamatė šernas? (Šernas pamatė pirštinę.) 

Kur įbrido šernas? (Šernas įbrido į pirštinę.)

Kas trypė? (Trypė meška.)

Ką pamatė meška? (Meška pamatė pirštinę.) 

Kur įlindo meška? (Meška įlindo į pirštinę.)

Kas ieškojo pirštinės? (Pirštinės ieškojo senelis.)

Ką darė senelis, kai rado pirštinę? (Kai rado pirštinę, senelis dainavo.)

Kas išbėgo iš pirštinės? (Iš pirštinės išbėgo meška, šernas…). Į šį klausimą atsakainėdami vaikai gali nuspėti, kas išlįs iš pirštinės, todėl galima nerodyti, kas išlindo iš pirštinės, kol vaikas nepasako. Jam tada reikės prisiminti, koks gyvūnas po kokio lindo į pirštinę ir vardinti juos atgaline tvarka. Galima net prašyti, kad vaikas iš pradžių sudėliotų gyvūnų paveikslėlius iš eilės kas po ko išlįs. O paskui žiūrint filmuką pasitikrinti, ar teisingai sudėjo.

Paskutinis klausimas gali būti: ką senelis galėjo padryti su ta didele pirštine? Čia vaikai gali fantazuoti. Kuo daugiau prikurs variantų, tuo smagiau: pasiuvo iš jos daug pirštinių, pasiuvo sau kailinius ir pan.

,,Pagrandukas“. Labai smagus filmukas rusų kalba

Jį galima versti vaikams į lietuvių kalbą. Šiame filmuke yra liūdna pabaiga, bet ji atitinka tikrąją pasaką. Jei norite pasakos laiminga pabaiga ir lietuvių kalba, galite žiūrėti kitą filmuką apie pagranduką .

Kad ir kokį filmuką pasirinksite, užduokite tokius klausimus:

Ką iškepė močiutė? (Močiutė iškepė pagranduką.)

Kas pabėgo nuo močiutės ir senelio? (Pagrandukas pabėgo nuo močiutės ir senelio.)

Ką sutiko pagrandukas? (Pagrandukas sutiko kiškį.)

Nuo ko pabėgo pagrandukas? (Pagrandukas pabėgo nuo kiškio.)

Ką sutiko pagrandukas? (Pagrandukas sutiko vilką.)

Nuo ko pabėgo pagrandukas? (Pagrandukas pabėgo nuo vilko.)

Ką sutiko pagrandukas? (Pagrandukas sutiko mešką.)

Nuo ko pabėgo pagrandukas? (Pagrandukas pabėgo nuo meškos.)

Ką sutiko pagrandukas? (Pagrandukas sutiko lapę.)

Dabar jau klausimai priklausys no to, kokį filmuką pasirinkote. Jei rusų kalba, užduokite klausimus:

Ką padarė lapė? (Lapė suėdė pagranduką.)

Ko pamokė lapė savo vaikus? (Lapė pamokė, kad reikia klausyti savo tėvų ir senelių.)

Jei pasirinkote filmuką lietuvių kalba, užduokite tokius klausimus:

Nuo ko pabėgo pagrandukas? (Pagrandukas pabėgo nuo lapės.)

Ko pasimokė pagrandukas? (Pagrandukas pasimokė, kad reikia klausyti tėvų ir senelių.)

Atlikdami nurodytas užduotis, jūs plėsite vaikų žodyną, formuosite gramatinę kalbos sandarą, ugdysite rišliąją kalbą,  lavinsite atmintį ir vaizduotę.

Pasakas galite sekti ne vieną kartą. Taip išnagrinėję pasakas, galite jas inscenizuoti naudodami žaislus ar piešinius. Vaikams bus smagu stebėti jūsų vaidinimą, vaidinti kartu ar rodyti spektaklį savo artimiesiems.

Papildomos užduotys:

Paprašykite vaikų pasakyti, kas yra didesnis (mažesnis): kiškis ar lapė (lapė didesnė už kiškį, kiškis mažesnis už lapę), lapė ar vilkas, vilkas ar meška.

Paprašykite pasakyti, kaip pavadinsime pelės (kiškio, lapės, vilko, šerno, meškos…) vaikus. Gyvūnų vaikų pavadinimai sudaromi priesagos -uk- pagalba (pelė – peliukas, kiškis – kiškiukas, lapė – lapiukas…). Yra tik naminių gyvulių vaikų pavadinimų išimtys: karvė – veršiukas, kiaulė – paršiukas, arklys – kumeliukas, avis – ėriukas (žodžio ,,aviukas“ nėra!).

Paprašykite vienu žodžiu pavadinti kiškį, ežį ir lapę (laukiniai žvėrys), mešką, lūšį ir stirną (laukiniai žvėrys).